2023 metų pasiekimų šventė

Pasiekimų šventė – tai ypatinga proga, kai visi susirenkame pasidžiaugti mūsų bendro darbo rezultatais, įveiktomis kliūtimis, išmoktomis pamokomis. Tai ne tik asmeninių, bet ir kolektyvinių triumfų paminėjimo akimirka. Dalindamiesi džiaugsmu, įkvepiančiais pasakojimais prisimename šią nuostabią, nuotykių ir atradimų pilną kelionę. Kada ateina suvokimas, kad kiekvienas mūsų žingsnis, kiekviena pergalė ir kiekvienas mūsų indėlis turi neįkainojamą reikšmę. Mus vienija didžiulis dėkingumo jausmas. Tai puiki proga įvertinti bendrystės, komandinio darbo, pagalbos, paramos vienas kitam, bei kolektyvinio siekio svarbą ir reikšmę. Taigi, tai yra kur kas daugiau nei tik savirefleksija – tai laikas, kai galime kartu dar kartą pasimėgauti savo pastangomis ir pasiekimais, pasidžiaugti kiekvienu žingsniu žengtu į priekį. Tai puiki galimybė prisiminti, kokie stiprūs, ryžtingi ir susitelkę esame, siekdami savo tikslų.

Čia mes mokomės priimti save, priimti sveikinimus, priimti padėkas. Taip, tai iš ties nėra taip lengva. To reikia mokytis, iki to reikia augti. Gal būt kažkam atrodo, kad lyderiams, sėkmingiems žmonėms viskas einasi, kaip „per sviestą“, viskas taip lengva ir paprasta. Norėčiau patikinti, kad nežiūrint į tai, kaip stengiausi atrodyti rami, laiminga ir atkakliai nusiteikusi, visame kūne jaučiau tokią įtampą, kokią sunku apsakyti. Man vis dar sunku priimti tokią gausą pagyrų, jausmas, kad esu ne verta tokių aplodismentų, žudo mane iš vidaus. Einant atsiimti apdovanojimo, virpėjo kiekviena mano kūno ląstelė, aš net nepamenu ką mačiau, ką jaučiau... Euforija, džiaugsmas, baimė, savivertės trūkumas, adrenalinas... viskas susipynė į vieną visumą... Pamenu tik sūnaus man pasakytus žodžius į ausį ir tai, kad po to apėmė tokia nenumaldoma baimė, nes mintyse buvo vienintelis klausimas... kas toliau? Kaip man reikės sakyti kalbą, kaip dabar reikės sakyti kalbą, kai laimės ašaros veržiasi iš akių, o gerklėje įstrigęs gumulas, kai visą kūną tarsi paralyžius sukaustęs. Kaip visada troškau, kad mano vaikai manimi didžiuotųsi, kad tėvams būtų garbė, užauginus ir išauklėjus tokią dukrą... ir visa tai užgriuvo tarsi lavina, per vieną sekundės dalį. Vaikų pasididžiavimas, tėvų pagarba, verslo partnerių begalinė padėka. Ir tu toks mažas mažas toje gausoje, tame šventiniame spindesy, kur iš kiekvienos kertelės sklinda džiaugsmo šiluma. Tu tiesiog susijungi su žeme, prisimeni vardan ko tai darai, žinai savo tikslą ir eini.

Štai, ką aš vadinu komforto zonos plėtimu, tik patiriant panašų šoką, o gal net ir dar daugiau, įvyksta didžiausi proveržiai, pasiekiami aukščiausi tikslai. Tik, kai mes imame daryti tai, kas mums labai nepatogu, kas baugina, kas jaudina, kas supurto mūsų vidinį pasaulį.